Austėja Landsbergienė

 

Namų darbai nepatinka ne tik vaikams. Daugumai mokyklinio amžiaus vaikų tėvų jie irgi yra dažno susierzinimo priežastis. Juk visi norime, kad vaikams sektųsi, todėl kartais labai sunku žvelgti į priekį, leisti vaikui pačiam susidoroti su jį ištinkančiais sunkumais ir vengti jį gelbėti. Trumpai tariant, tėvai dažnai padeda vaikui ruošti namų darbus (ar net ruošia už vaiką), nes nori, kad vaikui geriau sektųsi mokykloje. Klaida.

Už namų darbų atlikimą atsakingas vaikas, o ne tėvai. Kuo anksčiau leisime vaikui suprasti, kad tai yra JO atsakomybė – kartu padrąsindami, užjausdami, sudarydami sąlygas – tuo didesnė tikimybė, kad vaikas užaugs suprasdamas, kas yra atsakomybė. Vaikas turi išmokti mokytis savarankiškai, turi prisiimti atsakomybę už tai, kaip jam sekasi mokykloje. Tai nėra labai paprasta. 

Skaitykite daugiau

 

 

   Kas antras tėvas nurodo, kad su vaikais apie pinigus kalbėti sunku.

Tai paaiškėjo po „Danske“ banko užsakymu „SIC Gallup Media“ atlikto tyrimo, kuris taip pat parodė, kad tėvai pageidautų daugiau pagalbinių mokomųjų priemonių, kaip kalbėtis su vaikais apie pinigus. Maždaug pusė apklaustų tėvų teigė, kad jų mažamečiai (penkerių–septynerių metų) supranta, kas yra pinigai, tačiau aštuoni iš dešimties tėvų mano, kad jų atžaloms naudingiau būtų apie šiuos dalykus sužinoti kur kas daugiau.

   Pinigai – svarbi tema

   Finansinio raštingumo tyrimo rezultatai rodo, kad apie pinigus su vaikais tėvai pradeda kalbėti gana anksti. Net šeši iš dešimties tėvų, auginančių penkerių–septynerių metų vaikus, teigia, kad su atžala pinigų tema pirmąkart kalbėjo, kai ji buvo ketverių ar penkerių metų.

   „Įdomu pastebėti, kad kuo labiau tėvai suvokia vaikų išmanymo apie pinigus naudą, tuo dažniau ta tema kalbasi su jais. Taip pat kuo dažniau tėvai vaikus kalbina pinigų temomis, tuo mažieji geriau supranta įvairius su tai susijusius dalykus“, – pastebėjo „Danske“ banko socialinės veiklos ir edukacinių projektų vadovė Gerimanta Stankutė.

Vaikų finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad daugumos aštuonerių–devynerių metų vaikų pagrindiniai laisvalaikio praleidimo būdai yra televizorius, kompiuteriniai žaidimai ir trumpųjų žinučių rašymas, todėl nutarta vaikams pasiūlyti žaidimą, kuris padėtų skaičiuoti pinigus ir išmokytų su jais elgtis racionaliai.

  „Šiandien mokymasis migruoja į skaitmeninę interneto erdvę, joje įsigali motyvuojantys vaikus žaidimai. „Pinigėnai“ atitinka šiuolaikines tendencijas: saugi ir vaizdi internetinė priemonė, paprastai ir aiškiai pamokanti mažuosius, kaip elgtis su pinigais. Ja galės naudotis tiek pedagogai, tiek patys vaikai – savarankiškai ar kartu su tėveliais“, – neabejojo Švietimo informacinių technologijų centro direktorius Vaino Brazdeikis.

    Moko užsidirbti ir protingai išleisti

Internetinis žaidimas „Pinigėnai“ (pinigenai.lt) sukurtas penkerių–devynerių metų vaikams, o jo tikslas – suteikti pagrindinių žinių, kas yra pinigai, kokia jų vertė, kaip pasirinkti prioritetus ir taupyti.

    „Mokytis atsakomybės niekada ne per anksti, o finansų klausimai jos reikalauja itin daug. Be to, žaidimas ugdo ne tik finansinį vaikų išprusimą, bet ir savarankiškumą, bendruomeniškumą, atsakomybę už šeimą“, – teigė Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vedėjas Rolandas Zuoza.

   Žaidime, kurį kuriant dalyvavo ir vaikai, lengva vaikiška forma siūloma užsidirbti pinigų padedant pašte pakuoti siuntinius ir įvertinant kiekvieno jų kainą pagal svarbą. Taip pat pelnyti keletą monetų galima pririnkus sode obuolių. Išleisti pinigus siūloma parduotuvėje arba užsukus į stebuklingą profesoriaus laiko mašiną. Šiame žaidimo etape svarbu suvokti pirkinių vertę, tad vaikas, norėdamas ką nors įsigyti, turi paskaičiuoti ir nuspręsti, ko nori labiau, o kam verta pinigus atidėti ir dar pataupyti.

   Pasak šio žaidimo kūrėjų, panašias užduotis tėvai gali lengvai perkelti į kasdienes situacijas ir aptarti pinigų klausimus su vaiku, kai duodama kišenpinigių, renkamasi žaislus ar kitus pirkinius. Su pinigais susijusios temos ir užduotys gali būti perkeltos į pamokų planą.

   Anot Socialinės komunikacijos instituto direktorės, profesorės docentės Giedrės Kvieskienės, žaidimo medžiaga pritaikyta Lietuvos ugdymo turiniui, o užduotis galima lengvai ir išradingai įtraukti į mokymosi pamokose programą.

    „Nemokame tvarkytis su pinigais, nemoka ir valstybė, mūsų vaikai. Šio žaidimo tikslas yra skatinti vaikų verslumą, padėti suprasti pinigų reikšmę, puoselėti internetinio bendravimo įgūdžius, kad būtų gauta tinkama, saugi informacija. Turime siekti būti panašūs į estus, kurie turi savus internetinius žaidimus ir daug daugiau kalbasi su vaikais apie pinigus tiek mokyklose, tiek šeimoje“, – pastebėjo Socialinės komunikacijos instituto direktorė.

    TIK FAKTAI:

   „Pinigėnai“ – lietuviška visame pasaulyje žinomo edukacinio žaidimo „Moneyville“ versija.

   Žaidimas pirmąkart pasirodė 2008 metais Danijoje. Vėliau adaptuotos jo versijos pasirodė Švedijoje, Norvegijoje, Airijoje, Šiaurės Airijoje ir Estijoje.

Šiuo metu bendras prisijungimų prie „Moneyville“ svetainių skaičius šiose šalyse siekia 2,3 mln.

  „Moneyville“ laimėjo daugybę apdovanojimų, įskaitant „Geriausias e-ugdymo produktas“ („Best E-learning Product“) ir „Geriausia internetinė socialinė įtaka“ („Best Online Social Impact“) Airijoje.

 

Rūta Levickaitė

 2011.03.14